“Sėdim su sesėm nulaidė galvs Mam išėja i neparein…
Sėdim su sesėm nulaidė galvs Tėvs unt dvyračia yšveže pieno i negrįžt…”
Gali. Trečdalis mūsų čia prie lentų iš Aukštaitijas… Iš Panvežia… Iš pa Utenas… Lents Vilniuje panvežietiškai siūlom. Geriau perk nei Kauni i Klaipedoj. Tikrai.
Tai va. Dar iki Stasys prie Brolia lentų prislietė, visi urmu naujos Stasia knygas „Giedanti gaidžio galva“ prispirkam. Panvėžia šnekta užrašytas. Kalbančias žodžiais ir vaizdais tiesiai į dūšią. Labai tikra. Nubalsavom kaip už geriausią, nes tokia ana ir yra.
Paskui Sigutė užsuko. „O Tau nebūdavo vaikystėje, kad sėdi, spoksai į medines duris ir ten iš medžio sūkurių visokie pasakų gyviai pradeda žiūrėti, judėti, istorijas kurti?“ Būdavo. Popierius jau toks išgrynintas, „nucharakterintas“ medis. Tik fonas. O tikrasis? Taigi, jis pats su istorijom.
Taip ir prasidėjo stebuklai.
BROLIO lentos pateko į talentingiausias rankas, į magiškiausių knygų draugiją. Virto kažkuo ypatingu.

Medis įkvepia.
O šviesūs žmonės dar labiau.
Be galo ačiū, Sigute, Stasy, ir visi, kurie prisidėjote!